Prieš keletą metų, rodos tai buvo visai neseniai, suorganizavome berniukų - informatikų iš KTU ir mergaičių iš KMU vakarėlį pirtyje. Mano tikslas buvo susirasti šokių partnerį pramoginiams šokiams. Kur buvęs, kur nebuvęs nedrąsiai priėjo vienas simpatiškas vaikinukas. Kalbėjom, kalbėjom, kol galiausiai sakau:
- Pašokam?
- Pašokam.
- O gal dar truputį ilgiau?
Ir be jokio vargo, be ilgų įkalbinėjimų iškart sutiko su manimi lankyti šokius. Juos papildė pasitikimai po universiteto paskaitų, lydėjimai namo. Vaikų mes dar neturime, bet vieną gražų darbą šiai žemei esame atlikę - nepaisant aukščio baimės gelbėjome įstrigusį zyliuką po palange trečiame aukšte. Teko net laužtuvą nusipirkti, gerai paprakaituoti, bet zyliukas buvo išgelbėtas. Taigi, žiūrėk, viena veikla pakeičia kitą, ir po septynių metų gavę gimdytojų ir kunigo palaiminimus nutraukėme pasimatymų maratoną. Gyvename pasižadėję kaip toj LED ZEPPELIN dainoj "Thank you" - kartu įveikti tūkstančius mylių. („..Your hand in mine, we walk the miles...“) Šokių parteriai visam gyvenimui!

Autorė: Lina Bieliauskienė