Susipažinome čia – pažinčių portale ieškok.lt. Mes nemezgėme pokalbių iki išnaktų, bet kartą jam pasiskundus, kad liko vienas, netikėtai pasiūliau susitikti. Netikėtai net sau pačiai: į pasimatymą išskubėjau sklaidydama anglų kalbos egzamino užduotis. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, kol kas - tik simpatija ir net ji patyrė daug išbandymų. Savaitė po pasimatymo būsimas brangusis susirgo meningitu - dvi savaitės koma, ilgi mėnesiai sveikimo ligoninėse. Ryšį palaikėme trumposiomis žinutėmis, nes jis buvo visai iš kito miesto. O vėl mes susitikome tik tik po pusės metų. Ilgas atstumas nebuvo kliūtis matytis net pora kartų per savaitę, bet čia jau mane užklupo identiteto krizė ir pasakiau topinę frazę "likim draugais". Jis šį pasiūlymą atmetė iš karto, o aš be jo ištvėriau tik kelis mėnesius - grįžau. Brangusis persikraustė į mano miestą, o aš išvažiavau pusmečiui į užsienį. Draugystė įveikė ir šį išbandymą, bet man to buvo negana. Grįžusi persikėliau į Vilnių. Po kelių mėnesių brangusis irgi susirado darbą Vilniuje ir beliko didysis išbandymas - susirasti butą ir apsigyventi kartu. Susitvarkėme, įveikėme ir išsprendėme visus dizaino klausimus mirtinai nesusipykę. Treji metai kartu - sugebėjome neatsibosti vienas kitam, todėl dabar žengiame toliau. Mano pirštą puošia kuklus žiedas, o akis ir širdis džiugina maža mūsų meilės pasekmė - sūnelis. Dar vienas išbandymas mums, bet tikiu, kad įveiksime ir šį, nors jis pats sunkiausias, bet kartu ir pats saldžiausias. Dabar jau trise grūdiname mūsų meilę iki deimanto: tvirto ir neįveikiamo.

Autorė: Kristina Miknevičiūtė