Mūsų pažintį nulėmė pats likimas... Ir tikrai nėra per drąsu taip sakyti. O buvo taip... Aš buvau vieniša mama, tad su dukryte atsikrausčiau į naują butą, nes sename neišsitekome su pinigėliais. Tad reikėjo ieškoti kažko pigesnio ir paprastesnio. Taigi, atsikraustėme, įsikūrėme, kambaryje už spintos pamačiau stovą su krūva kompaktinių diskų - juos pamiršo buvęs nuomininkas, kai išsikraustė. Norėjau juos išmesti, bet nusprendžiau paskambinti nuomotojai ir paklausti ką su jais daryti. Toji moteris pasakė, kad vaikinukas – kompaktinių diskų savininkas, kuris gyveno prieš mums atsikraustant, ateis jų pasiimti. Ir vieną dieną sulaukiau skambučio, kad už 15 minučių šis vaikinas ateis. Atėjo... Ir tai buvo pats sėkmingiausias durų atidarymas mano ir dukrytės gyvenime, nes aš tąsyk tarp durų pamačiau žmogų, kuris lydės mane ir mano mergytę visą mūsų gyvenimą. Dabar jau gyvename kartu. Mylime vienas kitą ir žinome, kad turėsime dar ne vieną vaikutį. 

Autorė: J. B.