Dabarprisijungę:
84 134
  Pažintys Paieška Forumas Pokalbiai SMS pažintys Pramogos

Su meilės kontraktu - į viršininko kabinetą

Parengė Tadas Garmus

Nieko nuostabaus, kad įstaigose užsimezga romanai - įstaigoje arba kitoje darbo vietoje praleidžiame trečdalį, o gal ir daugiau savo gyvenimo.

Tai nepavojinga aplinka, kurioje turime galimybę sutikti potencialius partnerius ir sužinoti apie juos šiek tiek daugiau, negu sužinome spręsdami apie žmogų vien iš jo išvaizdos. Tačiau tarnybiniai romanai gali būti pavojingi tiek patiems dirbantiesiems, tiek ir darbdaviui. Daug kompanijų bando drausti pažintis tarp darbuotojų. Kitos kompanijos atsisako tokios politikos dėl galiojančių įstatymų ir susitaiko su tuo, kas yra žmogiška ir neišvengiama.

Daugelyje Anglijos įstaigų darbuotojai prašomi informuoti vadovus apie tarnybinio romano pradžią. Vis daugiau darbdavių prašo savo pavaldinių pasirašyti meilės kontraktą, kuris įpareigotų pastaruosius pranešti viršininkui, jeigu jie pradėtų tarnybinį romaną su kitu tos pačios įstaigos darbuotoju. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad 31 iš 80 apklaustų kompanijų buvo prašiusios darbuotojų pranešti apie užsimezgusį tarnybinį romaną. Tai padeda išvengti pavydo, favoritizmo, nepageidaujamų pasekmių po santykių nutraukimo. Sakykime, kad profsąjungos lyderiai šiuo metu atostogauja ir, kadangi niekas kitas negali apginti darbuotojų teisių, visi darbuotojai sutinka pasirašyti tokį kontraktą. Lieka neaišku, kada darbuotojas turi apie tai pranešti vadovui. Ką tik santykiams užsimezgus? Viduryje? Kas galėtų pasakyti, kada jie prasidėjo arba kada įpusėjo? Suprantama, kad besibaigiančio romano atveju apie tai kalbėti per vėlu, be to, kiekvienam ir taip viskas aišku.

Žemiau išvardintos penkios santykių stadijos, kurias pravartu būtų žinoti viršininkams, kad šie nuspręstų, kokioje stadijoje pavaldiniai turėtų jiems pranešti.

Pirmoji stadija: Tarp bendradarbių kol kas nieko neįvyko. Suprantama, kad jie žino vienas kito vardus. Sakykime, vyriškis linksmai pajuokavo, ir ji buvo ta vienintelė, kuri suprato jumorą. Arba vyriškis bendradarbei ką nors įtikinančiai ir taikliai pakomentavo apie trečią asmenį, parodydamas nepaprastą įžvalgumą, ir jų akys netikėtai susitiko, bylodamos apie begalinį savitarpio supratimą. Kitaip sakant, nors išoriškai tarp partnerių dar nieko neįvyko, tačiau galėjo užgimti pati idėja apie artimesnius santykius. Po to, suprantama, bendradarbė neišeina vyriškiui iš galvos. Pavyzdžiui, nuo šiol ruošdamas sau kavą, jis neužmiršta paruošti puodelį ir jai. Suprantama, kad šioje fazėje vyriškis nėra geras įstaigos darbuotojas. Jeigu ji pavaldi vyriškiui pagal pareigas, jo favoritizmą stebėti bus beveik nemalonu. Netgi jeigu toks nėra, jis jau nebegali susikoncentruoti darbui. Jie dar neturėjo intymių santykių, nesibučiavo ir nėra palietę vienas kito, greičiausiai skirtingu laiku išėjo namo.

Antroji stadija: Šiuo atveju jis slapta galbūt jau buvo apkabinęs bendradarbę, ir be žodžių įsitikino, kad abu būtų nieko prieš intymesnius santykius. Nuo šiol pertraukėlių metu kikendami ir patyliukais kalbėdami abu išeina pasivaikščioti, kiekvieną dieną kartu valgo priešpiečius. Kartais vyriškis bando užsitikrina bendradarbę lydinčios merginos paramą – būna įdomu stebėti, kai jie vaidina porą, kuriai aplinkiniai pritaria. Tai būtų visai nuostabu, jeigu ... bendradarbių statusas šiuo metu nebūtų visiškai priešingas: realiai jie dar nėra pora, vengia aplinkinių, neturėjo seksualinių santykių. Bet palydovei tai nesvarbu. Nors ji puikiai supranta, kad jie mieliau užsiimtų seksu negu bendrautų su ja, bet ji pati pasiūlo kartu nueiti į barą (nors širdies gilumoje ji bevelytų geriau pavalgyti, nes toks jos pasiūlymas gali sukelti įtarimą, kad ji mėgsta išgerti). Šiuo metu abu bendradarbiai yra geri darbuotojai ta prasme, kad laukia, kada vėl galės eiti darban. Tačiau produktyvumo prasme iš jų naudos tiek, kiek iš ožio pieno.

Trečioji stadija: Tai turėjo kada nors įvykti. Tik paradoksalu, jog trečias asmuo visiems jau pranešė, kad santykiai prasidėjo. Net ir tie nežinantys keli bendradarbiai staiga sužino - kadangi abu įsimylėjėliai vaikščioja vienas paskui kitą kaip katės, nesusižvilgčiodami, visiškai ignoruodami vienas kitą. Viešpatie, nieko pasaulyje nėra akivaizdžiau už kūno kalbą dviejų žmonių, kurie ką tik pradėjo intymiai bendrauti ir nenori, kad apie tai kas nors žinotų. Jų produktyvumas gali iš dalies pagerėti, kadangi nusivylimo nėra, bet dabar, žinoma, prasideda apkalbos ir visi nieko neveikia. Šie du žmonės dabar negali nieko niekam pasakyti, nekalbant apie vadovą. Jeigu kuris nors sulaužytų tvarką ir praneštų vadovui, tai rizikuoja būti kaltas arba dėl to, kad perdaug rimtai žiūri į santykius (tai galėjo būti tik beprotiškas seksas ir nieko daugiau!), arba todėl, kad nežiūri į juos pakankamai rimtai (darbas neturėtų būti svarbiau už santykius!). Laukti, kad jie praneš bosui šioje santykių fazėje yra tiek nerealu, tiek ir nehumaniška.

Ketvirtoji stadija: Nebent per garsiakalbį jis dar nėra visiems pasakojęs, kas jam atsitiko, bet žmonės ir patys pakankamai gerai viską žino. Ir jis žino, kad jie žino. Visa tai yra kvailoka, ir tęsiasi taip ilgai, kad į jį ir ją pradedama kreiptis kaip į porą. Užtenka kurį nors iš jų pakviesti į barą, vadinasi, yra pakviesti abu. Labai tikėtina, kad jis pasakys savo bosui (suprantama, jeigu tai buvo numatyta jo kontrakte), išskyrus tuos atvejus, jeigu vienas iš poros yra vedęs ir neturi jokio noro apie tai kalbėti, arba jis išgyvena tikrai baisų laikotarpį ir tik atideda santykių nutraukimo momentą, kol suras naują darbą. Bet kokia viso šito prasmė? Viskas jau praeityje. Dabar jie yra tik du paprasti žmonės, užsiėmę savo darbais. Jie negali meilintis vienas kitam, kadangi visi juoktųsi iš jų.

Penktoji stadija: Gerai būtų, jeigu jo darbo stalas būtų kitoje vietoje, bet jis yra per daug prislėgtas, kad jį perkeltų. Jis nori tik vieno - kad kiti jį paliktų ramybėje. Jis norėtų kuo nors užsiimti, bet nelaimei visos jo viltys ir svajonės pavirto pykinimu skrandyje ir, suprantama, jokios kalbos apie darbą negali būti - darbas nesiseks, nebent padėtų išsivemti. Supimasis kėdėje pirmyn atgal šiek tiek jį apramina. Jis nekreipia dėmesio į tuos išgąsdintus kolegas, dabar jie jam tik šešėliai. Rimtai kalbant, darbdaviui geriau būtų nieko nežinoti iki šios stadijos, kadangi tokiu atveju nereikėtų painiotis į jo paties apgaudinėjimą. Tačiau jeigu vis dėlto jam būtinai reikėtų žinoti, tai gal apie tai tiktų pranešti dabar? Ir ką bosas darytų sužinojęs?

Informacijos šaltinis www.londonozinios.com

Paskelbta: 2010.10.12