Dabarprisijungę:
949 1251
  Pažintys Paieška Forumas Pokalbiai SMS pažintys Pramogos

Vyras ir jo moterys


Įsivaizduokite vyrą, kuris, visada atrodo solidžiai. Važinėja su naujausios markės automobiliu. Neskaičiuoja pinigų ir yra motyvacijos meistras. Pozityvumo šaltinis ir energijos davėjas. Mano viena pažįstama nuolatos stebėdavo tokius vyrus ir visada leptelėdavo: „na, dabar, jis tikrai žiūri į kiekvieną moterį“. Tokie vyrai nebūtinai trokšta turėti visas, galbūt iš tų moterų jis nori išsirinkti tą, kurią vestųsi prie altoriaus. Kai moteris pamato tokį vyrą, išties iškarto sukyla visi sukurti stereotipai: Vedęs, ieško meilužės, reikia visų ir negali sukurti vienų santykių. O kodėl niekas taip nepagalvoja apie moterį, kuri, dėvi sukneles ir avi aukštakulnius? 
Teko bendrauti su vienu vyriškiu, jis mėgavosi gyvenimu, kai išsiskyrė su žmona. Susidomėjau jo istorija ir paklausiau jo ar jis neprieštarautų, jei mes apie tai pasikalbėtume ir tai būtų paviešinta. Jis tuo kaip tik džiaugėsi, nes tai bus proga papildyti spintą moterų daiktais. Šis vyras sako: „Kiekvienoje moteryje yra aistra, bet tik geras vyras mokės ją pažadinti“.
„Skambės – šlykščiai, būsiu kažkam labai bjaurus, nu bet mes vyrai – visi vienodi“ - kalbėjo Evaldas prieš interviu.
Kai išskyrei su žmona, ar lengvai pakėlei skirybas?
Mane skirybos pavertė kitokiu žmogumi. Jei poros skiriasi, vadinasi jos nemoka tvarkytis su iškulusiomis problemomis. Mes buvome viena iš tų porų, tai ir išgyventi tai buvo lengviau. 
Ar šiuo metu, turi Evaldai draugę?
Ne. Šiuo metu turiu daug moterų, su kuriomis susitinku, vieną ir paskutinį kartą. Tik seksas nieko daugiau. 
Kokios tai moterys? 
Visokios. Aš renkuosi moterį, ne pagal jos grožį, o tai ką jos gali man duoti. 
O kaip žiūri į tokias moteris, kurios pasirašo tokiems dalykams ir kaip jautiesi pats?
O ar man turi rūpėti, kad jos pasirašo. Kaip kas nori tas gyvena. Man svarbu mano asmeniniai poreikiai, ne moterų. Man neįdomu. 
Kur ieškai moterų?
Pažinčių portaluose, klubuose, kavinėse, kur tik pamatau gražią moterį, užkalbinu ir pakviečiu ją kur nors nueiti.
Ar kada nors, kuri, nors moteris pasakė drąsų „Ne“?
Buvo, bet tai visiškai nereikšminga. 
Kur su jomis susitinki?
Visur kur noriu aš. 
Ar dėl savo tokio gyvenimo būdo, nejauti kaltės jausmo, ar neaplanko tokios mintys, kad jei atsirastų ta vienintelė moteris, poto bus gėda dėl savo tokių poelgių?
Žinai, aš nei žmogžudys, nei vagis. Aš tik vyras, turintis daug moterų. Kažką tai gali įkvėpti. Gal atsiras rašytojas, kuris, parašys knygą. Na, tu va interviu parašysi dar ir gerą straipsnį. Ar tai blogai? Ar jaučiu kaltę, ne. O jei atsirastų ta vienintelė, aš iš karto nutraukčiau visus savo lankstymus pas skirtingas moteris. 
Bet juk viskas lieka, na supranti pats, praieties neištrinsi, dabarties nepakeisi, o ateities neprisijaukinsi. Atleisk už klausimą, bet ką tau tokie trumpalaikiai santykiai suteikia?
Visų pirma neatsiprašynėk, tavo toks darbas klausti. Gal klausimas ir įžeistų, bet gerbdamas tave aš atsakysiu. Suteikia – laisvės, azarto. Mane domina tik seksas, man nereikia pastovumo. Kam reikalingas bus toks vyras, kuris, turėjo tiek moterų? Kitas klausimas, ar aš sau toks reikalingas.
Iš tavo atsakymo jaučiasi, kad esi kažkiek prislėgtas dėl to. Ar aš klystu?
Ne, galbūt man šiek tiek nejauku prisipažinti, kad aš toks. Bet tai labiau sukelia kompleksą, kol diskutuojame apie tai – nemalonu, o poto vėl viskas kaip ir būna gerai, sakyčiau vienodai. 
Grįžtant atgal prie tų moterų, visgi jos žino, kad yra ne vienintelės?
Žino, ir nei vienai tai nesvarbu. Vienas dalykas, joms svarbus aš. Joms aš esu saldainis, suvalgė ir nori dar. O man jos tik kolekcijai. Kaip aš sakau: „kelnaitės ant vinies“. 
O jos gauna kokias nors dovanas ar tai tik seksas?
Ne, aš labai retai kada jas kažkuo apdovanoju. Ai, vienai dovanojau. 
Tai ta, kur gavo dovaną buvo viena geriausių tavo moterų?
Iš tos visumos, tik dvylika buvo tikrai gerų, kurios pildė mano pageidavimus. O ta viena, kuri, gavo dovaną, tai jo, buvo super gera, nes laikėsi taisyklių. 
Labai įdomu. Kokios tai taisyklės?
Taisyklės man ir moterims. Su jomis turiu susitikti tik vieną kartą, jokio artimesnio kontakto. Tai greitas procesas, be įžangos. Nenoriu įsiplėsti. 
Ar tos moterys neįsižeidžia? Kaip jos reaguoja į tavo tokias taisykles?
Jei sutinka su tuo, vadinasi neprieštarauja. Juk kitaip nesusitiktų su manim.
Ar nesijauti Evaldai blogai grįžęs namo, po tokių santykių?
Jaučiuosi. Bet tuo metu, kai būnu su jomis, skirtingomis moterimis, aš galvoju apie tą akimirką, bet ne apie tai kaip man blogai. Namuose aš esu paprastas vyras. Pripažindamas, jog noriu vienos moters, kurią – galėčiau mylėti. 
Kokia ta moteris turėtų būti, kad užbaigtum šį „žaidimą“. Atleisk , jei klausimas truputį sukelia nepatogumų. 
Žinai, joks klausimas negali sukelti nepatogumų, jei sutarėm kalbėtis atvirai tai ir klausi tiesiogiai.
Tai visgi kokia moteris turėtų būti?
Švelni, moteriška, aistringa gyvenime, kaip moteris laiminga. Tuo ji skirtųsi nuo tų moterų.
Kai prakalbai apie savo svajonių moterį, tavo veide pasirodė šypsena, apie ką pagalvojai? Gal turi visgi kokią simpatiją, tik nedrįsti to pripažinti?
Kažkada bendravau su viena moterimi. Ji man labai patiko. Ir dabar dar vis ją pamenu. Graži, optimistė, motyvuota, rūpinasi savimi. Sutapdavo požiūriai. Kaip aš sakau mokėdavo palepinti. 
Tai kodėl jūs ne kartu?
Nežinau iš tikrųjų. Aš jai irgi patikau, bet yra kaip yra. 
Visgi temoje tu paminėjai esi vyras dėvintis „12 skirtingų marškinių“, ką turėjai galvoje?
Tai moterys su kuriomis eidavau apsirengęs su skirtingais marškiniais.
O kodėl dvylika marškinių?
Nes tos dvylika moterų buvo ypatingos, pas jas eidavau padoriai apsirengęs. Visgi aš verlsininkas, o jos mokėjo mane palepinti. Po to tų marškinių, nei karto nedevėjau, mano taisyklės neleidžia prisirišti prie moters kvapo, todėl tie marškiniai guli šalia moterų daikčiukų. 
Jei atsiras ta vienintelė, ar papasakosi jai apie tai koks buvai?
Tikriausiai, labai sunku atsakyti. Manau, kad turėtų atsirasti ypatingai atlaidi moteris, kuri, patikėtų jog tai nesikartos. Manau paklausus kiekvienos moters ką ji galvoja apie tokį vyrą, kaip aš atsakys jog esu šlykštus ir ten visokie žodžiai pasipils. Aš priimu tai. Bet ką tada pasakytų vyrai apie tokias moteris? Jos jų akimis – paleistuvės, kurios dar ir paramai pasirašytų. Neteisk ir nebūsi teisiamas. 
Tu jaudiniesi, jog žmonės tave smerks už tai, koks esi?
Nepergyvenu, juk tai mano gyvenimas. 
Jei tavęs paklaustų dėl ko tai viešini, ką atsakytum?
Zvonkės, Bunkės ir visokios kitokios gali viešinti savo gyvenimą. Kas apturėjo dešimt skirybų, dabar turi vaikų. Kas ten išsiskyrė, kas auto gerą nusipirko, ar ten aštuoniolikos ištekėjo už verslininko, po to jį iškeitė į jaunesnį. Tai gerai, jos žvaigždės, o ką aš žvaigždė negaliu būti? Gal kas pasakytų, man reikia gydytis, o tam, kuris išreiškė tokią nuomonę - šventuolis?Nei vienas negali man kažką sakyti mano gyvenimas. O jei ten pasipils komentarai, gi nepatiko – nekomentuok, ar neskaityk. 
Labai, ačiū tau už intervių, pabaigai, ko palinkėtum žmonėms? 
Hmm..ko čia palinkėsi tiems žmonėms. Supratimo. Atvirumo. Ir nevaidinkit šventuoliais. Kaip ten toje biblijoj rašė: „Kas be nuodemės meskit į mane pirmas akmenį“. Tai va tiek. O jei dar tikrai kyla klausimas, kodėl aš tai viešinu,kad gal žmonės suprastų ir pamatytų, nu yra tų vyrų nešventuolių yra ir moterų tokių, nu ką toks gyvenimas. Tokie laikai. Nes visgi kiekvienas atlieka gyvenime savo misiją. O dar: gi visi vyrai vienodi!
„Ir tas „žaidimas“ nesibaigs kol nenuspręsiu pats. Jei kažkam esu šlyktus, tai žinokit,kad kartais sau toks būnu. Bet tai gal priklausomybė, gal ir pats tai suprantu, o kur rastį tokį šventą gydytoją, kuris, manęs nenorėtų pasmerkti“? - kalbėjo Evaldas

Paskelbta: 2018.03.06