Sandra (31 m. Kaunas)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Mano albumai Visi mano albumai (5 nuotraukos)

Anketos statistika
Surinkti taškai:4514
Atsakomumas:67%
Apsilankymų skaičius:4383
Paskutinį kartą lankėsi:2019.06.24 15:50
Anketa sukurta:2014.08.01 22:39
Anketa atnaujinta:2017.10.21 20:13
Panašios anketos
Anketos numeris: 900965 Netinkama anketa
Vardas:Sandra
Amžius:31 m.
Ūgis:182 cm
Zodiakas:Šaulys
Vietovė:Kaunas
Statusas:Vieniša
Ieško:Ieškau draugų
Ieškau vaikino
Klasė:
Nori susipažinti su šia moterimi? Tuomet ir parašyk jai laišką. Jei dar nesi pažinčių klubo narys, tuomet užsiregistruok.
Padovanok dovaną Gautos dovanėlės (49)
Anketos informacija
Vardas:Sandra
Slapyvardis:gelele231
Amžius:31 m.
Gimimo diena:1987.11.23
Zodiakas:Šaulys
Vietovė:Kaunas
Statusas:Vieniša
Vaikai:Neturiu
Ieško:Ieškau draugų
Ieškau vaikino
Norai:Susirašinėti
Susisiekti su draugais
Kalbos:Lietuvių
Išsilavinimas:Vidurinis
Ūgis:182 cm
Kūno sudėjimas:Stambus
Akys:Mėlynos
Plaukai:Juodi, Tiesūs ir trumpi
Žalingi įpročiai:Nerūkau, Kartais išgeriu
Draugai
Anketos komentarai
2017.09.15 17:09Darius (44 m. )
mažyte ko tyli nesuprantu
2016.09.21 13:56Sandra (31 m. Kaunas)
:::045
2015.06.17 12:14vycka (35 m. )
Aš nupiešiu tave, kaip gyvą ant savo gyvenimo, Tarsi ant knygos viršelio – gražų, gerą, taurų, mylintį, Ir kas tik paims mano gyvenimo knygą, Pirmiausia tave pamatys. Pasiilgau tavęs, kaip ruduo pasiilgsta lietaus, Pasiilgau tavęs, kaip išdžiuvusi upė vandens, Pasiilgau tavęs, kaip pavasaris spindulio saulės kaitros, Pasiilgau tavęs, kaip pasiilgstama mylimo žmogaus. Su tavom lūpom noriu susilieti, Atodūsiais ir plakimu širdžių, Ir bučiniais švelniais tau bekalbėti, Kalbėt šiandien, rytoj ir visados, Kol saulė švies ir kada šviest nustos. Netikėk rasa – netikros delnų ašaros greit išdžiūsta, Netikėk sodais – jie žydi tik pavasariais, Netikėk vėju – jis per daug nerūpestingas, Netikėk šypsena – ji dažnai būna dirbtina, Netikėk žodžiais – juos sako tie, kurie neturi ką pasakyti, Tikėk tuo, ką myli… Aš nežinojau, kodėl žmonės tyli, Kada pasaulyje tiek žodžių įvairių, Ir mes abu per naktį prasėdėjom Besiklausydami tylos. Dabar žinau,- Kodėl du žmonės tyli! Kiekvienas žodis turi savo širdį, O tai suprasti galime ne kalbant – tylint. Miega girios, lauko lygumėlės, Žiba žvaigždės, deimantai nakties. Kas paskolins laimės trupinėlį? Kas supras, ko ilgisi širdis? Šypsokis, nors ašaros degina skruostus, Šypsokis, nors būtų be galo sunku, Žinoki, pasaulis vien džiaugsmą temyli, O skausmas negydo žaizdų. Ten, toli už miško, saulė miršta, Ir gęsta žvaigždės ežero dugne. To vakaro aš niekad neužmiršiu, Kai pirmą kartą pamačiau tave. Atleisk, kad taip ilgai tylėjau, Kad taip ilgai neparašiau laiškų. Ne, neužmiršau, kasdien matyt norėjau, Bet vis pradėti būdavo sunku.. Kartais reikia tik vieno žodžio paguosti, Vieno virpančio šypsnio – sušilti, Rankų judesio vieno – sugrįžti, Vieno vienintelio žvilgsnio – atleisti.