Alchemikas..Fight club, Monthy Python and the Holy Grail

progressive/tech/electro house, minimal, d'n'b..

begiojimas, plaukimas

Per vandenį, per ugnį, per nemarą, per marią.
Žmogus išeina, žiūri, tiktai visa tai, kas buvo.
Dar mums reikia lašo,
Dar reikia karto,
Dar žmogaus akių.
Iškrito stiklas - štai.
Jau dar šukelė, dar kartą tau įpjovė.
Ar tau skauda? Ne, neskauda man,- sakau.
Neskauda man, žmogau.
Einu ir vėl aš atsigulęs, šąla man kepenys,
Iškrito ir kapoja. Ir paukštis tik priskridęs,
Tik žuvėdra. Žiū! Jau žuvis.
Be akių ir be nieko.
Tiktai vienintelė dalis man liko - jos žvynas.
Kabo man kaip pakabukas.
Aš pasiėmęs jį ant tapeto uždedu.
Kas tas tapetas? Aš gyvenu čia? Negyvenu.
Ar kažkas ateis pas mane?
Ne, neateis. Tik žiūriu vėl.
Ir vėl spyglys, kuris įdūręs tau į širdį.
Ar tavo širdis dar plaka?
Ne. Ji - auksas.Ji – sidabras. Ji- akmuo.
Ką pasirinksi tu, žmogau?
Tai tavo juk likimas.
Ką versi tu, ką dėsi tu prie židinio?
Turi tu židinį?
Žiūrėk ir stumbras bėga, kurio jau nebėra.
Tėvynė mūsų šaukia, prašo, lekia.
O tu esi? Tu nebesi.
Tu vėl kažkur toli.
Tiktai tas gūsis, kuris ateina.
Ir angelas, kurio tarpuvartėj mes matom
Tiktai visą numestą berankę žmoną.
Mes norim pasiimti ją, bet kam?
Juk tai yra raganos plunksna.
Ir vėl, ir vėl aš žiūriu į tave.
Ir akys tos ištirpę man kaip sniegas,
Kaip pavasario giesmė, kur paukštis trenkiasi į stiklą.
O kam tas stiklas?
Tai žmogaus tik išgalvotas pinigas,
Kurį tu nori tik nukalt,
Kuriuo tu nori man liežuvį sudaužyt.
Ir vėl paimk, dangau, ir atsiverk.
Ir vėl žmoniją tu išgelbėk.