Viskas ko netekau buvo atimta su priežastimi, kad atsirastų vietos kai kam geresniam... :-*

Megstu as vaikščiot viena lietuje... Galiu valandų valandas sėdėti šaltoje naktyje. mano širdyje telpa visas pasaulis, O Akyse švyti spalvoti jausmai. Taciau as pamaciau... Tai kas apniaukė žvaigždėta dangu. kas siugriovė žaismingas svajones. Tai kas pavėrtė spalvotus sapnus - košmarais Kas nutildė svajingas dainas Ir ištrynė šypsena is mano veido. as supratau. Naktyje manes niekas nebelauke... Daugiau nėra tokio žmogaus kaip as Mylinčio lietų ir šaltas naktis Galinčio myleti žydra dangu, Norinčio myleti jy visa širdimi. Nera ir nebus. Galbut nesu vienintele taciau, skiriuosi nuo kitu :-*

Suprask, kad ta mergaite kuria tu turejai, niekada nebus tavo. Ji tau nepriklausys. Priklausys kitam. Tu nebeturesi jos buciniu. Juos tures kitas. Kitas dziaugsis kaip tu nesidziaugiai. Nes tik dabar tu suprasi ka reiskia prarasti, tik dabar suprasi kad ji tai visas tu. Tik dabar supratai ka reiskia myleti, ir kai atima mylima zmogu. Bet tu dar nesupratai to, kad ji jau NIEKADA nebus TAVO!!!!
Nes tu tik Zioplys !!

Moteris turi būti sudėta ne tik iš kūno-kaip atrodo jos išvaizda, svarbiausia joje siela-išmintis, meilė, ištikimybė, pagarba ir išdidumas... Siela turiu -kaip ir tu... :-* Ismintis yra :-* Meile nesiojuosi su savimi, visada ir visur :-* Istikimybe svenciauses dalykas, negaleciau isduoti mylimo zmogaus :-* Pagarba yra visiems zmonems... tiek vaikui tiek suaugusems:-* Isdidumas-esu isdidi bet savam prote, viskas proto ribose :-** be va myleti galiu ir be proto :-*~~~

Dešimtys vyrų klaupiasi prieš Ją, o Ji pasirenka tą, kuris stovi ir žiūri į kitą pusę.. Daugelio vyrų dėmesį mergaitė iškeitė į vieno abėjingumą...

Aš tokia esu,ir ką?Šokdavau aukštai-krisdavau žemai,poxui būdavo dažnai.Gyvendavau linksmai ir sakydavau-MAN viskas YRA GERAI..

Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė... Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė... Privertei mane per daug tavęs pasiilgti. :-* Kai tu esi šalia, aš jaučiuosi laiminga Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga. Ta akimirka viskas išnyksta staiga, Net praeitis užsimiršta tada. Tavo glėby aš jaučiuosi laiminga, Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga. Žodžių nereikia, akys viską pasako. Tavo žvilgsnis nutolęs, bet man vis dar kartojęs, Neužmiršiu... Tegul nors ir visas pasaulis sukyla, Neleisiu užtemdyt to jausmo tyro, Kuris vadinasi ilgesys :-** kodel akis nuleidzju pajutus tavo zvilgsny? nes be taves juk njeko nera daugjau, tju sitaip toli... kodel sitam pasauly kankina abejones? noretus vien tik dzjaugtis, ir but kartu, bet taj tik svaja. kaj tavo jausmas nubus, ieskosi kantrej manes, gal susitiksim vel taip nelauktaj netiketaj, ir siltas bucinys uzklups nedrasej tave ir vel meile zaisdami susibegsim vel nejucja. kodel akis nulejdzju pajutus tavo zvilgsny? juk be taves jau njeko nera daugjau, tju sitajp toli. Kodel sitam pasauly, kankina abejones? Nezinau. Gyvnimas kupinas staigmenu, kartais gyvenimas atrodo, kaip nesibaigiantis sapnas... is korio kartais norisi pabusti... o kartais tyliai patyleti, nusisypsoti, nusijuokti ir tyliai, tyliai parymoti... Juk zinai kad Smėlynuose jau trečia diena tesiasi audra. Tą visi žino: rašo laikraščiai, praneša per radiją. Tačiau niekas net neįtaria, kad jau visą savaitę padūkusi vėtra šėlsta mano širdyje:- ( As esu toks zmogus kad jeigu, pavyzdžiui, ateisi ketvirtą valandą popiet, aš jau nuo trečios pradėsiu jaustis laiminga kad galesiu su tavimi pabuti bent keles minutes:-* daznai buna kad Kartais nutinka taip, Kad pamačius akis matai jas visur... Palietes lūpas nesiliauji apie jas galvoti... Pajutes širdyje ritmą, maldauji jo nesustoti :-* Žmogus gyvena ir neregimais siūlais prisiriša prie žmonių, kurie jį supa. Ateina išsiskyrimo valandos, siūlai įsitempia ir trūksta, liūdnai suskambėdami lyg smuiko stygos. Ir kiekvieną kartą, kai siūlai trūksta, arti širdies žmogus pajunta neišpasakytai aštrų skausmą. Man reike zmogaus kad nenutrauktu tu siulu :-* Juk Kartais pavargsti tikėti. Kartais pavargsti ir laukti. Noris bėgti, bėgti, bėgti... Nors niekas ir nelaukia... Kartais pavargsti klausyti. Kartais pavargsti matyti. Noris tik ištirpt, ištirpt, ištirpti... Ir visišku nieku patapti... Kartais pavargsti mylėti. Kartasi pavargsti suprasti. Noris tik numirt, numirt, numirti... Ir tik širdį dėl kažko išsaugot... Kartais pavargsti gyventi. Pavargsti ir niekuo būti. Nesinori niekur bėgti, niekur dingti Tik mylėti, mylėti ir mylėti... O myleti as moku, juk nesu salta... turiu jausmus... tiesa, galbut nevisada juos moku isreiksti zodzias, bet moku tai daryti jausmais:-*~ Kartais Aš esu ten, kur niekas kitas negali būti. Savo pasaulyje. Su savo naktim, mintim, žodžiais, kavos puodeliu, švytinčiu mėnuliu... Tik kažkodėl, tas pasaulis man tampa tikresnis nei šitas, kuriame gyvenu kiekvieną dieną... Kodėl? O nezinau kaip tai paaiskyti... einu gatwe, kurioj lietus lijo wisada nes kitaip asaru paslept nebesugebu. kartais pagalwoju bet ka galeciau atiduoti kad galeciau paaukoti uz ta laimes gabaleli, uz paprrastus namus kuriuose kazkas lauktu uz ta minute trumpa kai ant manes niekas nesauktu, ir mane suprastu :- ( bet zinok Tavo akys, kaip ir pilnatis, veda mane iš proto. Tavo šypsena pakelia man nuotaiką. O kai Tavęs nėra šalia, aš vis galvoju apie Tave. Todėl prašau Tavęs aš paslaugos: kaip nors pažvelk man į akis ir nusišypsok:-* Kartais taip norėčiau atsistot vidury gatvės, įsirėžt ir trypti, klykti kaip daro mažas vaikas, klykt, kad aš noriu tavęs :-* Yra daugybe jausmu, kuriuos gali jausti zmogus. Bet kartais, nesuprasdamas kodel, tu jauti draugiskuma. Simptatija, potrauki, aistra... Bendraudamas buni nuosirdus ir atviras nes galvoji kad tave supras ir jautiesi saugus nereikalauji nieko ypatingo is to zmogaus. Tiesiog jauti didziuli malonuma su juo bendraudamas. Vertini ji kaip asmenybe, o ne pinigine. Jauti artima ir gimininga siela. Dziaugies, jog supranti is puses zodzio, zvilgsnio, vertini kiekviena akimirka praleista drauge:-* Vertinu ir as tai:-* Daznai mes elgiames, kaip mazi vaikai, nesuprasdami, kad meileje tokie busime visada. Mes visada bijosime baimes, skausmo ir vienatves. Zmoniska to bijoti, bet savo baimes reikia nugaleti, negalima tyleti kazka mylint, negalima neverkt, kai viskas spaudzia is visu pusiu. Pasaulis nera tobulas, jo tobulybe galime susikurti patys, ir net tada, kai esame visiskai garantuoti, kad kentesime, turime bandyt, jei negalime tureti laimes, tai susikurkim tobula skausma, po kurio zinosime kas yra meile ir tobulybe... kaikuriems nereikia zodziu, kad suprastu vienas kita... kaikuriems nereikia keliu, kad susitiktu... kaikuriems nereikia girdeti, kad isgirstu... kaikuriems nereikia matyti, kad pamatytu sviesa... kaikuriems skauda, nors jie yra sveiki... kaikurie verkia, nors asaru nera... tokie zmones yra laimingi, tiki stebuklais ir dievu... tokie zmones gyvena, ne tik del saves, bet ir del kitu. O as viena is ju gyvenu del kitu:-* Kitais rupinuosi labiau nei savimi :-*

Tu manai, kad mane pakabinai ir galvoji jog taip bus amžinai? Juk aš panelė, kitu idealas, šiandien Tu, rytoj Tavo draugelis.>>>
( juokauju ) :-********************************************************