Apie save sunku spresti,aplinkiniai daug geriau zino nei pats save vertini

Koki gali buti reikalavimai??

ieskom

Knygos,tai musu infomacijos saltinis.O megiamiausia butu,viskas kas susije su Leo Da Vinciu,ne vienas autorius apie ji yra parases.

https://www.youtube.com/watch?v=wlMbVlrOmq0&feature=share&fbclid=IwAR1D2iba4FcuuWpg06m-QpNxAd3SLCAXs41HGFKo7JqeFoSDMbt6-bCG6w0&ab_channel=SnakeTV

kerlingas

Pasiskaitymui
Apie Veidmainyste
Tiesiai šviesiai, nusižengiant bet kokioms rašymo taisyklėms, pradėsiu nuo išvados: veidmainystė yra kvailas dalykas.
Pradėkim nuo veidmainystės priežasčių. Turbūt pagrindinės jų yra padaryt kitiems gerą įspūdį ir gauti naudos. Verta pastebėti, kad šios dvi priežastys yra ir kitų blogybių priežastys. Tad, taip sakant, blogis po vieną nevaikšto.
Įdomu tai, kad trumpalaikės veidmainystės aš nesmerkiu, nes be jos pasaulis būtų labai piktas. Kodėl? Nes, mano nuomone, trumpalaikė veidmainystė yra ne kas kita kaip kone visi „etiketo” ir „mandagumo” veiksmai ir taisyklės (šypsokis visiems, būk mandagus, visiems dėkok ir visų atsiprašinėk ir t.t.).
Visa bėda prasideda, kai žmonės ima veidmainiauti prieš tuos, su kuriais jiems tenka ilgai bendraut ar net prieš žmones, kuriuos veidmainiai laiko potencialiais partneriais. Esmė ta, kad veidmainystė, kaip tokia, mano nuomone, pasireiškia tikrųjų minčių slėpimu, pataikavimu, melu. Jei mažas nekaltas melas žmogui, kurio gyvenime daugiau nesutiksi dar nėra labai blogai, tai ilgalaikis veidmainiavimas veda prie vis didesnio melo. Tai tarsi grandininė reakcija: iš pradžių mažas melas, tada kitas melas, skirtas paslėpti pirmąjį melą, ir taip iki tol, kol kone visas bendravimo pagrindas tampa melu.
Melas, kaip žinia, nėra amžinas. Kaip sako senoliai, „yla visada išlenda iš maišo”. Tad kas būna, kai išaiškėja tiesa? Žmonės yra nepaprastai nepakantūs melui (bent jau aš ir mano darugai), tad staiga išryškėjusi tiesa priveda prie didelio konflikto, kuris, net pačiu švelniausiu atveju, kaip reikiant sugadina santykius. O jei visas bendravimas buvo kurtas melo pagrindu, bendravimas neabejotinai nutrūksta. Paradoksalu. Juk kai pagalvoji, melas ir veidmainystė dažniausiai naudojama santykiams palaikyti, juos gerinti…
Ir visgi, žmonės veidmainiauja, apsimeta tokiais, kokiais nėra. Man net kelia nuostabą tai, kokius mastus tai įgauna. Žmonės nepaprastai bijo kitiems išpasakoti savo silpnybes, keistenybes, manydami, kad taip parodys savo „silpnumą”, „netobulumą”. Tai pražūtinga. Konkretus to pavyzdys - ypač trumpas šiuolaikinių porų buvimo kartu laikas. Veidmainystė, mano nuomone, yra viena pagrindinių porų skyrybų priežasčių šiais laikais. Kol gyvenama „meile” savo mylimajam parodoma, tik tai, kas gera, sudaromas vos ne idealaus vaikino/merginos įspūdis. Tačiau santykiams tęsiantis išlenda pavienės detalės, kurios palengva sugriauna šią „idealumo” iliuzija. O sugriuvus šiai iliuzijai sugriūna ir „meilė”, ant kurios ji stovėjo…
Tuo tarpu tie, kas nebando veidmainiauti ir sako visą teisybę į akis dažniausiai yra apšaukiami „pasikėleliais”, „kritikais” ar tiesiog keistuoliais.laji nepazistamaji

Daug

Tiesa sakant,tai,kas laikoma suaugusiuju meile,kur kas dazniau panaseja i kazkoki ,zodziais neisreiksta,sanderi del paslaugu. paprastai jis igyja nebylaus susitarimo pavidala.