Dabarprisijungę:
208 288
  Pažintys Paieška Forumas Pokalbiai SMS pažintys Pramogos

Tikros ieskok.lt narių meilės istorijos V

Tikrai neprašysiu, kad liktum. Neklausiu, kur tu suklydai, kur aš. Gyvenime per daug klausimų, į kuriuos ne visada turim rast atsakymą. Kiekvieną dieną aš sau uždavinėjau beprasmiškus klausimus, kiekvieną dieną ieškojau atsakymų, aš pavargau… Pavargau nuo visko! Žinai, aš pavargau net keltis ir eiti miegoti su mintim apie tave! Man daug laiko reikėjo, labai daug, o dar visai neseniai jo nepripažinau! Man sustojo laikas, sustojo tada kai tu išėjai… Išėjai taip ir nepasakęs kodėl! O man taip reikėjo žinoti kur klydom! Tu man buvai saulės spinduliukas tamsioje naktį, lietaus lašiukas iš giedro dangaus, tu man viskas! Aš myliu tave nesveika meile! O dieve mano aš vis dar tą patį jaučiu! Bet.. tu viską pats sugriovei. Dabar tu paslėpei mano jausmus. Aš nemoku ant tavęs pykti. Niekad nepykau. Noriu nekęsti. Noriu keikti. Bet negaliu… . Nepykau, kai tu  važiavai miegoti pas žmoną , kaip pradėjai ieškoti naujų pažinčių. Niekad nepykau! Bet tu nežinojai, kaip man skaudu buvo! Tu niekad šito nežinojai. Taip, tu jautei mano drėgnas akis, bet ne ašaras, girdėjai mano žodžius … Bet tu nežinojai, kaip aš iš tiesų jaučiausi! Kai tu nusprendei  išeiti - sustojo laikas, dingo spalvos, dingo visi tikslai, gyvenimo prasmė… . Tu buvai tas žmogus, kuriam atidaviau visus savo jausmus. Skaudžiausia, kad vis dar tikiu, kad sugrįši, prašau  Dievo, kad gražintų man tave. Aš turiu tokį didžiulį tikėjimą! Tas pats laikas, kuris sustojo, tas pats laikas ir gražins mane į realybę. Jaučiau, kad aš privalau ir toliau gyventi . Tik vieno klausimo noriu tavęs paklausti. Kodėl tu negali dabar manęs pamiršti? Kodėl vėl bandai man priminti tai kas buvo? Tiesa, tu nebandai vėl grįžti pas mane. Bet tavo žodžiai skirti man - labai daug ką reiškia. Aš žinau, kad tu kenti, kad tu pasiilgai manęs, kad tau taip pat sunku be manęs, kaip man be tavęs. Tu skaudini mane ir save… Juk žinai, kad negaliu atsispirti tavo prisilietimui, negaliu atsispirti tavo akims, rankoms, lūpoms, negaliu nugalėt tos aistros… Mes ne kartu, o elgiamės taip, lyg niekur nieko nebūtų atsitikę, tik kiekvieną kartą primename vienas kitam, kad buvo “mes”, o dabar liko tik “tu ir aš”. Kiekvieną kartą mylėjomės taip, lyg tai būtų mūsų pirmas kartas… Bučiavomės taip, lyg to niekad nebūtume darę, o vienas kito kūnus lietėme - lyg niekada nebūtume lietę… Kiekvienas kartas man tik suteikia daugiau vilčių, o kas jei dar ne viskas? Tu man negali kažko pasakyti, aš tai jaučiu… Bet aš pavargau… Pavargau stengtis, galvoti, kovoti, verkti… Aš ir noriu gyventi!

Tikiuosi tu laimingas.
O jei ne..
Tada prašau, būk..
Nes laimės tu tikrai esi vertas.
Ir kartais, kai busi beviltiškoje situacijoje prisimink mane.
O paskui..
Paskui vėl pamiršk.
Mintimis aš visada busiu šalia.
Pažadu.
Juk vis dėl to, kažkada aš tikrai beprotiškai mylėjau tave

 

 

Autorė: Eglė Janusauskaitė

Paskelbta: 2013.09.03