Dabarprisijungę:
182 240
  Pažintys Paieška Forumas Pokalbiai SMS pažintys Pramogos

Kodėl per ilgai gyventi vienam yra negerai?

Parengė Tadas Garmus

Pavojai: Pasirinkę gyventi vieni, rizikuojame tapti keistais. Pavyzdžiui, mums gali kilti noras iki trečios valandos dienos vilkėti naktinius drabužius. Paprasčiausiai todėl, kad nebus išorinių priežasčių, kurios verstų mus nusimaudyti ir apsirengti.

Pradžioje tai gali būti netgi labai malonus išgyvenimas. Vėliau atsiras įprotis. Laikui bėgant panašių įpročių susikaups ne vienas. Atlikti tyrimai parodė, kad po kelerių metų net 40% žmonių gyvens vieni. Ar jie visi taps keistais? Dauguma jų - taip. Tik labai stiprūs, vienatvę pasirinkę žmonės galės save realizuoti ir būti laimingi. Kodėl turėtume gyventi su kuo nors? Paprasčiausiai todėl, kad sužinotume, kas tokie mes esame. Tokią informaciją paprastai surenkame ilgesnį laiką bendraudami su daugybe kitų žmonių. Iš kur mums žinoti, pavyzdžiui, kad mūsų nuotaika prasta, jeigu šalia mūsų nėra kažko, kas galėtų „sugadinti ją“, dėl ko galėtume ją prarasti? Kaip mes sužinosime, kad esame linkę erzinti kitus ar patys būti tokio elgesio aukomis, jeigu šalia mūsų nėra gyvos dvasios, kuri padėtų mums atskleisti minėtas mūsų savybes? Kaip galėtume pažinti ir tobulinti save negalėdami stebėti savęs kitų kompanijoje?

Nesistengdami tobulėti, nesimokydami prisitaikyti prie aplinkybių, mes greičiau senstame, degraduojame. Atvejis, kai mums nereikia partnerio: Jeigu esate jau gyvenę pilnavertį gyvenimą ir galų gale nusprendėte atsisakyti jo, kad patirtumėte dvasinius santykius su pačiais savimi, tai galima apsieiti ir be partnerio. Jūs esate iš anksto pasiruošę ir žinote, kad bus periodai, kai jums bus sunku, nelengva, bet norite išmokti patys save paguosti, nuraminti, pagydyti. Jaučiatės esą pakankamai stiprūs, kad išgyventumėte vieni. Juk žinomos pasaulyje asmenybės, kurios laimingai ir pilnavertiškai pragyveno vienos. Kuo stipresni esame, tuo mažiau mums reikalingas partneris. Bet netgi pasirinkę gyventi vieni, stiprūs žmonės neatsiriboja nuo visuomenės.

Kenkia sveikatai: Gyvenimas be partnerio gali pakenkti mūsų sveikatai. Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad toks gyvenimas dvigubai padidina tikimybę susirgti širdies liga lyginant su tuo atveju, jeigu gyvename su partneriu. Kodėl? Vienišiaus gyvenimo būdas gali nebūti toks sveikas, kaip tų žmonių, kurie gyvena su kitais žmonėmis – jie linkę kuo nors kompensuoti santykių trūkumą, ir tuštumą užpildyti daugiau suvartodami alkoholio ar rūkydami, persivalgydami arba nepilnavertiškai maitindamiesi. Mažai kas iš vienišių vargsta virdami sau maistą. Kiekvieną kartą, kai vakarą praleidžiame vieni, dažniau varstome šaldytuvo dureles, ir ką nors iš ten išsitraukiame pasmaguriauti.

Elektroninis paštas: Vis daugiau vienatvę pasirinkusių žmonių bendraudami apsiriboja elektroniniu paštu. Tai neapsakomai nerealistinis santykių kultivavimo būdas, pilnas vilties ir fantazijų, bet labai toli nuo realybės. Vaizdžiai kalbant, patys gyvendami savo saloje, tokie žmonės neturėtų manyti, kad tikrasis bendravimas gali vykti tik su panašiais į juos žmonėmis, kurie gyvena kitose salose, naudojant blogai vaizdą perduodančius teleskopus ir mojuojant vėliavėlėmis.

Negrįžtami procesai: Plymouth universiteto Sociologijos mokyklos mokslininkas Malcolm Williams praėjusiais metais atliko vienatvę pasirinkusių žmonių tyrimus. Juo nuomone, tendencija gyventi be partnerio išlieka. Bet socialiniu požiūriu žymiai svarbesnė yra kita problema. Pasirodo, kad kartą pasirinkę vienatvę žmonės vargu ar norės jos kada nors atsisakyti. Kitaip sakant, šiek tiek pagyvenus vieniems nesinori nieko keisti. Gyventi su kuo nors kitu darosi kaskart vis sunkiau. Turbūt daugelis vaikystėje esame žaidę žaidimą, kai atskiras kartonines figūrėles reikėdavo taip priderinti tarpusavyje, kad gautųsi didelė taisyklingos formos plokštuma. Gyvendami vieni vis labiau daromės panašūs į tokią figūrėlę, kuriai negalima priderinti jokios kitos figūrėlės.

Nepaaiškinamos pasekmės: Vyksta ir tokie procesai, kurių kol kas negalima paaiškinti. Kita Plymouth tyrimų komandos narė Dr. Kirsten Neilsen yra pateikusi įdomios informacijos apie beždžiones. Pasirodo, kad izoliuotai gyvenantys gyvūnai turi daugiau šansų susirgti ateroskleroze (kai arterijose susikaupia riebalinių atsargų). Keista. Žmonėms ši liga atsiranda, jeigu jie netinkamai maitinasi, geria, rūko. Nors beždžionės gali be saiko valgyti riešutus ir uogas, kad įveiktų vienatvės liūdesį, bet jos tikrai nevartoja alkoholio ir nerūko. Peršasi išvada, kad jų aterosklerozė - vienišumo pasekmė.

Kodėl seni žmonės irzlūs: Gyvendami vieni, mes galime leisti laiką tiesiog žiūrėdami televizorių ir gauti labai iškreiptą supančio pasaulio vaizdą, suformuoti savo pažiūras. Daug vienatvę pasirinkusių žmonių išgyvena vienišumo, bet kartu ir malonumo bei lengvumo jausmus todėl, kad jiems nereikia diena iš dienos „trintis“ su kitais žmonėmis. Bet ar toks malonumas jiems naudingas? Visi pažįstame irzlius senus žmones, pasirinkusius gyventi vienatvėje, kurie nieko gero negali pasakyti apie agresyvius jaunuolius, politikus, nūdienį pasaulį. Dažniausia jų irzlumas yra rezultatas to, kad jie niekada nesistengė prisitaikyti prie kitokių, negu jie patys, žmonių. Kuo daugiau tokie žmonės linkę izoliuotis nuo pasaulio, tuo daugiau priešų jame atranda.

Būkime lankstūs: Gyvendami vieni susiduriame su dar vienu pavojumi. Jeigu retai kalbame su žmonėmis, arba turime sugyventi su jais kasdieniniame gyvenime, kaip mes pasikeisime ar prisitaikysime, kaip darysime kompromisus ar pakeisime savo poziciją? Mes rizikuojame tapti nelanksčiais. Kuo nelankstesni daromės, tuo labiau gąsdiname kitus žmones ir, jeigu pastarieji taip pat yra pasirinkę vienatvę, jie pradeda gąsdinti mus. Išgyvename neaiškią baimę kiekvienam, kuris nėra į mus panašus arba negalvoja taip, kaip mes mąstome.

Informacijos šaltinis www.londonozinios.com

Paskelbta: 2010.08.23