Nowonline:
224 272
  Dating Forum Chat SMS dating Entertainment

Veidrodėli, pasakyk, kas gražiausia!

„Visi žmonės nuolat vertina save ir lygina su kitais. Kiekvienas dairosi aplinkui tikrindamas, ar jis geriau atrodo už kitus, ar blogiau“, – aiškina JAV psichologas Leonas Festingeris.

Pokylis jau buvo įsismarkavęs, kai į salę įžengė į fėją panaši būtybė. Visų žvilgsniai nukrypo į ją, nuslydo per jos kūną, iškirptę, kojas, ilgus geltonus plaukus.

Taip žvelgia tik vyrai? Netiesa! Šitaip spoksantys į moteris tipai gyvena tik Holivudo filmuose ar prastuose reklaminiuose plakatuose. Iš tikrųjų taip apžiūrinėja viena kitą tik moterys.

O juk yra į ką pasižiūrėti. Sekundžių greitumu mes įvertiname matmenis, sužinome drabužių dydį, suknelės kainą, lūpdažių spalvą. Ir susigadiname nuotaiką. Visada, bent šiek tiek. Nes kita turi įspūdingai didelę ar jaudinančiai mažą krūtinę. Nes ji yra nuostabiai moteriškų formų ar pavydėtinai liesa. Nes po pažastimi nešasi siaurą plokščią rankinę, kurią seniai svajojome įsigyti, arba tempiasi su savimi milžinišką krepšį, kurio mes niekada nenorėjoje, todėl pasirinkome mažą modelį, bet dabar supratome, kad tai buvo klaida! Kita turi daugiau ar mažiau, yra aukštesnė ar smulkesnė, vyresnė ar jaunesnė. Bet beveik visada ji yra teisingesnė, tinkamesnė. Ir visada turi tą esminę smulkmeną, kurios mums taip trūksta iki laimės.

„Kai žmogus nori pasitaisyti sau nuotaiką, lyginasi su tais, už kuriuos jaučiasi pranašesnis. Kai nori save paskatinti, matuojasi su tais, kuriais žavisi. O kai reikia realistinio įvertinimo, tai jis ieško savo aplinkoje panašių, lygiaverčių“, – tvirtina JAV psichologas Leonas Festingeris savo „Socialinio palyginimo teorijoje“.

Deja, jo išvados galioja tik vienai žmonijos daliai. Daugumai moterų tas netinka. Mes lyginamės per dažnai su kitomis, bet ne tam, kad pačios taptume geresnės. paskatinamai paplekšnotumėme sau per petį ar sužinotume, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Mes lyginamės su kitomis, kad sumenkintume, sutriuškintume save, kad kankintumės.

Vokietijos mokslininkų iš Tiubingeno universiteto atlikti tyrimai parodė: kai moterys gatvėje pastebi damą su impozantišku vyriškiu prie šono, jos netyrinėja svajingai savo geismo objekto. Jos analizuoja jo draugę, mintyse kartodamos savo pamėgtą mantrą: „Ką ji turi tokio, ko neturiu aš?“

O vyrai, išvydę savo bendralytį, žingsniuojantį su reta gražuole už parankės, žvelgia į priekį ir klausinėja savęs: „Ką turėčiau padaryti, kad gaučiau tokią moterį?“

Moterys iškart pasijunta pralaimėjusios kovą dėl geresnio sandėrio ir pasiduoda, o vyrai sako sau: „Tai įmanoma, aš tai gausiu!“

Mes, moterys, visada matome tik tai, ko neturime, negalime, taisytinus kampus ir briaunas. Mikroskopiniu žvilgsniu pastebime kiekvieną smulkų iškilimą ant šlaunies, kiekvieną naują raukšlelę, kiekvieną spuogelį ant kaktos. Užtat stebuklingu būdu atrandame kitose moteryse būtent tai, ko mums trūksta: charakterio bruožus, aksesuarus, talentus, pavydėtinus vyrus, pavyzdingai išauklėtus vaikus.

alfa.lt

Published:2011.12.29