Dar prieš porą dešimtmečių meilė sau buvo laikoma kone pačia didžiausia nuodėme: tais laikais mes buvome raginami pirmiausia galvoti apie visuomenės gerovę, nustumdami asmeninius interesus į antrą planą. Šiandien tik retas psichologas nekalba apie tai, kad mūsų vidinio komforto , tuo pačiu ir gero gyvenimo pagrindas turi būti meilė sau.

Nereikia stebėtis, kad tėvams, kurie augo altruizmo aukštinimo laikais, sunku išmokyti savo vaikus šio svarbaus dalyko. Kaip tai padaryti?

Kodėl mes nemėgstame savęs?

Yra keli kriterijai, pagal kuriuos galime mylėti arba nemylėti savęs. Panagrinėkime juos.

1. Kūnas ir visa, kas su juo susiję.

Kiekvienas žmogus turi kokių nors blokų, tabu, draudžiančių mylėti savo kūną. Ypač smarkiai suvaržiusios save visokiais draudimais gyvena dauguma moterų. Jos gėdijasi lepinti save mėgstamomis kosmetinėmis procedūromis, neleidžia sau nusipirkti tiek gražių daiktų, kiek norėtų, užsiimti seksu tiek, kiek norėtų ir su kuo norėtų. Čia reikia pridurti draudimą ilgai nesikelti iš lovos, valgyti mėgstamus patiekalus ir daug kitų dalykų. Ir nesvarbu, kokiais argumentais moteris pateisina tuos draudimus – laiko, pinigų stoka, būtinybe dirbti ar moralinėmis normomis. Svarbu, kad ji nemyli savo kūno, ir jis atitinkamai jai atsilygina tuo pačiu.

2. Emocijos.

Daug kas iš mūsų nuo mažens išsiugdęs vidinį draudimą emocijoms, tiek teigiamoms, tiek ir neigiamoms. Mes vienodai neleidžiame sau jausti ir demonstruoti tiek džiaugsmo, meilės, laimės, pasitenkinimo, tiek ir įniršio, pykčio, nepasitenkinimo, apmaudo. Mes nuslopiname ar užspeičiame savo emocijas giliai viduje, teisindamiesi tuo, kad esame taip išauklėti ir čia nieko nepadarysi! Tačiau patys suprantame, kad tai tik atsikalbinėjimas.

3. Intelektas.

Mes nemėgstame savęs tokių, kokie esame – protingų (keista,, bet tai faktas!) arba nelabai. Pirmieji širdies gilumoje niekina save už tai, kad dienų dienas praleidžia prie knygų ar kompiuterio. Kiti nemėgsta savęs dėl ribotų protinių sugebėjimų, nors jeigu jie tai suvokia, tai dar nėra beviltiški. Bet tai jiems netrukdo aktyviai nepriimti savęs: „Ir reikėjo tokiu kvailiu gimti!“

4. Gyvenimo kelias.

Labai dažnai mes būname nepatenkinti tuo gyvenimo keliu, kuriuo tenka eiti. Užuot pamilę jį ar bent pripažinę jį tokį už tai, kad jis mūsų, mes nuolat keliame pretenzijas: „Esu viena, todėl manęs niekas nemyli!“ „Visi mane išnaudoja“, „Niekam aš nerūpiu!“

5. Šeimos tradicijos.

Problemų, susijusių su savęs nepripažinimu, šaknų reikia ieškoti šeimoje. Čia vaidmenį suvaidino ne tik tėvų draudimai ir jų gyvenimas, kuris visada būna pavyzdys vaikams, bet ir kartų tradicijos. Jeigu tėvai mergaitei vaikystėje dažnai sakydavo, jog negražu staipytis priešais veidrodį, tai ji patikės, kad gėrėtis savimi – gėdingas užsiėmimas ir nesistengs rūpintis savo išvaizda.

Jei abu tėvai keldavosi su aušra ir iškart imdavosi ūkio darbų, tai duktė bus įsitikinusi, jog ilgai vartytis lovoje nedera, o tinginiauti – didelė nuodėmė. Šeimyninės tradicijos formuoja ir mūsų požiūrį į seksą. Pavyzdžiui, jei tėvai dukrai nuo vaikystės aiškino, kad dora mergina turi slopinti lytinį potraukį , tai jai susiformuos supratimas apie seksą kaip apie kažką draudžiamo ir gėdingo.

Du būdai pamilti save

Egzistuoja du būdai, galintys padėti žmogui pamilti save. Juos galima palyginti su rimbo ir meduolio metodu, nes vienas jų yra malonus, o antras – nelabai.

Rimbo metodas

Pirmasis, nelabai malonus būdas, primena seną anekdotą apie milijonierių ir elgetą. „Kodėl tu toks liesas?“ – klausia milijonierius vargetos. „Kad aš jau kelios dienos nieko nevalgiau!“ – atsako šis. „Čia tu be reikalo, – moko milijonierius. – Reikia prisiversti!“

Jeigu jūsų viduje galioja draudimas daryti kažką, tai prisiverskite vis tiek tai padaryti. Pavyzdžiui, jei neįpratote sėdėti be darbo, todėl kad senelė sakydavo, jog velnias randa darbo tinginio rankoms, retkarčiais prisiverskite patinginiauti.

Atsisėskite priešais televizorių, demonstratyviai susidėję rankas ir žiūrėkite mėgstamą serialą. Iš pradžių bus nejauku, norėsite griebtis kokio darbo, pasiimti mezginį ar siuvinį, prisiminsite, kad kriauklėje guli neplauta lėkštė, pastebėsite dulkelę ant žurnalinio staliuko. Nešokite jos valyti, pakentėkite, su laiku suprasite, koks tai malonumas – nieko neveikti!

Meduolio metodas

Antras, kur kas malonesnis būdas nusakomas taip: leiskite sau daryti tai, ko anksčiau neleisdavote. Pavyzdžiui, išsimiegoti iki vienuoliktos valandos, pusę dienos praleisti grožio salone ar suvalgyti kaloringą pyragaitį (tik nepraraskite saiko jausmo!). Greitai visa tai padarys teigiamą poveikį jūsų psichikai, išmoksite priimti ir pamilti save tokį ar tokią, kokie esate, o ne tokį ar tokią, kokius nori matyti kiti žmonės.