Ne kartą iš senelių esame girdėję, kad jų laikais viskas buvo kitaip: vestuvių įžadus nutraukti didelė gėda ir nepagarba, sutuoktiniai kartu nugyvendavo visą gyvenimą, nepaisant pykčių, pavydo ar kitų problemų. Jų teigimu, reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra, bandyti taikytis, nes prisiekėte prieš Dievą būti kartu amžinai. Kad ir kaip gražu bebūtų klausytis šių istorijų, visda yra ir kita medalio pusė. Pusė, kuri nutyli, jog visą gyvenimą kentėjo sutuoktinio neištikimybę, girtavimą, smurtą ar nepagarbą. Ta pusė tiesiog nesuvokė, kad gali būti kitaip, todėl aukojo gražiausius gyvenimo metus, bandydama išlaikyti šeimą.

Šiandien viskas smarkiai pakitę: santuokos įžadai liko tie patys, tačiau juos nutraukti paprasta kaip perjungti televizijos kanalą, mieste važinėja autobusiukai su antraštėmis „Greitos ir pigios skyrybos“, ragindami nieko nelaukti ir pirštų spragtelėjimu vėl pasinerti į naujos meilės paieškas. Dar paprasčiau poroms, kurios negyvena santuokoje. Esi netvarkingas, nedovanoji man dovanų, per daug kišiesi į svetimą gyvenimą, nuolat kontroliuoji? Tariu viso gero ir lekiu į klubą kalbinti sau tinkamesnės poros.

Nepulkite į kraštutinumus

Pateiktos situacijos labai kontrastingos ir tarsi verčia rinktis, kurioje barikadų pusėje esu aš? Galbūt yra aukso viduriukas, harmoningų santykių taisyklė ar metodas? Deja, būtų nesąžininga, jei atsakytume taip. Kad ir kiek santykių vadovų perskaitytume, kad ir kiek psichologinių testų atliktume norėdami sužinoti atsakymus į nuolat galvoje besisukančius klausimus, kiekvienas atvejis, kiekviena pora yra per daug skirtinga, kad galėtume išrasti universalias taisykles, padėsiančias spręsti visas problemas. Kad ir kaip kartais teisinga atrodytų iki paskutiniųjų stengtis išlaikyti gražią šeimą, kad ir kaip kartais norėtųsi viską mesti ir bandyti pradėti iš naujo su kitu žmogumi, reikia neskubėti pulti į kraštutinumus.

Nauja visada geriau?

Gyvename amžiuje, kuriame vadovaujamės principu: nauja visada geriau. Nauja skalbyklė veikia geriau nei sena, išmanusis telefonas greitesnis nei klasikinis, nauji batai tvirtesni nei dėvėti. Deja, žmonės įpranta tą patį veiksmą kartoti ir santykiuose, manydami, kad išblėsus stipriems jausmams, paprasčiausia aistros ieškoti kitur. Tik dažnai jie pamiršta – kaip greit drugeliai pilve nustojo plazdėti su šiuo žmogumi, nustos ir su kitu. Dažnai pamiršta, kad ir kokie dailūs bebūtų nauji bateliai, su ankstesniais nueita žymiai daugiau kelio ir jie idealiai prisitaikę prie pėdos, o naujieji trina… Kartais sunku pripažinti, kad dėl griūnančios šeimos kaltas esu aš ir užuot keitus save, puolame kaltinti kitus. Bet ar visada lengviausia sprukti ir manyti, kad atsiras stebuklingas žmogus, prisitaikantis prie visų Tavo ydų, ar ne geriau įdėti visas pastangas išsaugoti meilę, kuri kažkada vertė laipioti sienomis, dainuoti kvailas dainas? Ar ne geriau likti su žmogumi, su kuriuo sieja bendri tikslai, bendra praeitis, bendri lūkesčiai? Šie klausimai retoriniai, o atsakymus giliai širdyje žinome ir patys.

Jei atsitiko vieną kartą, pasikartos ir daugiau

Žinoma, šį tekstą skaito nemažai žmonių, kurie galvoja, kad viskas, kas čia išdėstyta, yra tiesa ir žūt būt privalo saugoti santykius, nors ir pasitraukus nuo kompiuterio ekrano jų laukia nepagarba, pyktis, stresas, įtampa, neigiamos emocijos. Yra situacijų, iš kurių vienintelė išeitis – bėgti. Bėkite, jei jaučiate bet kokį, psichologinį ar fizinį smurtą. Sena taisyklė, kurią nuo mažens kalė visuomenė: jei pakėlė ranką vieną kartą, pakels ir antrą – tiesa, neturinti išimčių. Ir negalvokite, jog tai galioja tik moterims. Neretai smurtą šeimoje patiria ir vyrai, tiesiog mūsų visuomenėje tai per daug neįprasta, į tai nežiūrima pakankamai rimtai. Jei matote, kad esate vienintelis, siekiantis darnių ir gražių santykių ir pačios didžiausios Jūsų pastangos veltui, nes antroji pusė nė nereaguoja – greičiausiai gaištate laiką. Mylintis žmogus įvertins Jūsų pastangas ir norės problemas spręsti kartu. Jūsų antroji pusė – darboholikas, dažniausiai būna šaltas ir visada nori veikti vienas bei nekalba apie jausmus? Didelė tikimybė, kad tai tęsis visą gyvenimą, telieka spręsti, ar galėsite su tuo susitaikyti, ar ne.

Esame savo likimo kalviai

Sunku aprašyti visas situacijas, visus galimus santykių scenarijus, tačiau aišku viena: santykiai nėra paprasti, lengvi ir keliantys tik į aukštumas. Tačiau jei yra abipusės pastangos, pagarba ir noras siekti tikslų kartu, į juos pasinerti verta. Tereikia klausyti savo širdies ir jos nekankinti, jei jaučiate, kad ji jau seniai trypiama be jokios užuojautos. O tada visai pravartu prisiminti taisyklę: nauja visada geriau. Galbūt nauja meilė gali atgaivinti jausmus, padėti jums vėl pakilti ir nešti Jus, nepaisant to, ar keliaujate lygumomis, ar kalnais. Galbūt ją sutiksite kavinėje, parodoje, bažnyčioje, o gal ir pažinčių svetainėje. Tereikia žinoti, kad esame savo gyvenimo šeiminikai ir jausti, kada verta kovoti, o kada geriau tiesiog išeiti.